Miego režimas kosmose išlieka viena svarbiausių astronautų problemų
Tarptautinė kosminė stotis Žemę apskrieja per maždaug 90 minučių, todėl įgula per parą pamato apie 16 saulėtekių ir saulėlydžių. Šviesa yra svarbiausias signalas, pagal kurį organizmas derina vidinį laikrodį, tačiau kosmose šis ritmas tampa itin išbalansuotas.
Žmogaus miegą reguliuoja dvi sistemos. Cirkadinis laikrodis nurodo, kada smegenys tikisi miego, o miego spaudimas didėja kuo ilgiau žmogus nemiega. Dirbant pamainomis, patiriant jetlag ar skrendant į kosmosą šios sistemos gali nebesutapti. Dėl to astronautas gali būti labai pavargęs po 18 valandų be miego, bet vis tiek neužmigti, nes vidinis laikrodis rodo, kad dar yra diena.
Įprastai įguloms skiriama apie 8,5 valandos miegui, tačiau realiai jos miega 6-6,5 valandos. Ilgainiui tai virsta lėtiniu miego trūkumu. Tyrimai TKS parodė, kad miegant šešias valandas ar mažiau pastebimai prastėja budrumas – gebėjimas laiku pastebėti svarbų signalą ir į jį sureaguoti. NASA miego trūkumą priskiria prie pirmojo lygio rizikų.
2001-2011 metais migdomuosius vartojo 61 iš 78 Space Shuttle įgulų narių. Tuo metu stoties kajutėse buvo fiksuojamas apie 65 dB triukšmas – maždaug tarp kondicionieriaus ir indaplovės skleidžiamo garso lygio.
Apšvietimas erdvėlaiviuose projektuojamas kaip gyvybės palaikymo sistemos dalis: dieną naudojama mėlyna šviesa praturtinta balta šviesa, o prieš miegą – pritemdyta šviesa be mėlynosios dalies. Naujesni NASA remti bandymai parodė nepatogų kompromisą: prieš miegą naudojamas apšvietimas iš tiesų padidina melatonino gamybą, bet kartu pablogina spalvų atskyrimą. Tai gali trukdyti skaityti spalvomis pažymėtus valdymo elementus ir avarinius indikatorius.
Kofeinas gali padėti išlaikyti dėmesį trumpuoju laikotarpiu, bet vėliau dar labiau apsunkinti miegą. Taip pat buvo tikrintas bandymas slopinti problemą rožiniu triukšmu per galvos raištį. Tyrime su 14 savanorių, kurie dieną miegojo keturias valandas, per pirmąsias 40 minučių po pabudimo skirtumo nuo kontrolinės grupės nenustatyta.
Per balandį vykusį apskridimą aplink Mėnulį pagal Artemis II programą įgula nešiojo riešinius judesio ir miego stebėjimo prietaisus prieš skrydį, jo metu ir po jo. Taip pat buvo atliekami kognityvinių funkcijų ir komandinio darbo testai. Astronautai buvo žadinami jų pačių ir artimųjų parinkta muzika. Vieną rytą Christina Hammock Koch viešai papriekaištavo NASA, kad Chappell Roan dainos „Pink Pony Club“ versija buvo nutraukta dar prieš priedainį.
Tuo metu Hiustone keturi CHAPEA metų trukmės Marso simuliacijos dalyviai rugsėjo pabaigoje perėjo nuo Žemės paros prie solo – 24 valandų ir 40 minučių ritmo. Iki izoliacijos pabaigos spalio 31 dieną jų režimas bus pasislinkęs beveik visa Žemės para.
