Modelis: branduolinis sprogimas virš Pietų Atlanto per savaitę galėtų išjungti daugumą žemosios orbitos palydovų
Zachary Peterseno iš University of Wisconsin-Madison vadovauta simuliacija modeliuoja 1 megatonos branduolinį sprogimą 500 kilometrų aukštyje virš Pietų Atlanto, pasitelkiant daugiau kaip 13 tūkst. Žemės žemojoje orbitoje esančių palydovų orbitinius duomenis.
Pagal modelio vertinimą, pradinis radiacijos pliūpsnis iš karto išjungtų apie 3 proc. palydovų. Po vienos dienos šis rodiklis padidėtų iki 25 proc., po trijų dienų – iki 78 proc., o po savaitės – iki 98 proc.
Tyrėjų teigimu, radioaktyviųjų skilimo produktų elektronai galėtų būti įkalinti Žemės magnetinio lauko ir sudaryti dirbtinį radiacijos juostą. Dėl to palydovai būtų pakartotinai veikiami radiacijos.
Taip pat apskaičiuota, kad per dvejus metus galėtų įvykti apie 20 palydovų susidūrimų.

