Mokslininkai tęsia gyvybės paieškas Jupiterio palydove Europoje
Europa – Jupiterio palydovas su paslaptimi
Europa, vienas iš Jupiterio palydovų, jau seniai traukia astrobiologų dėmesį. Pagrindinė priežastis – po ledo sluoksniu slypintis didžiulis skysto vandens vandenynas. Manoma, kad jame yra dvigubai daugiau vandens nei visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus. Vanduo yra esminė gyvybės sąlyga, todėl mokslininkai tikisi, kad ten gali būti gyvybė.
Atradimai iš Žemės
Europa buvo detaliai tyrinėta tik „Galileo“ zondo, tačiau tai vyko seniai. Dabar mokslininkai išmoko tyrinėti šį tolimą palydovą iš Žemės. Naujausiame tyrime, pristatytame Amerikos astronomų draugijos 248-oje susitikime, mokslininkai 13 metų, nuo 2011 iki 2024 metų, naudojo radarą Europai tyrinėti. Signalus siuntė Goldstoone esantis planetinis radaras, o atspindėtą aidą fiksavo milžiniškas Green Bank teleskopas.
Radaro atradimai
Paaiškėjo, kad Europa atspindi radijo bangas daug ryškiau nei kiti Saulės sistemos kūnai – jos ledinė paviršiaus struktūra veikia beveik kaip veidrodis. Tai vadinama „koherentiniu atgaliniu sklaidos efektu“, kuris pasireiškia, kai radijo bangos pereina per švarų vandens ledą. Šis faktas dar labiau patvirtina, kad po Europos paviršiumi gali slypėti skysto vandens vandenynai, kaip ir po Ganimedo bei Kalisto paviršiais.
Būsimas NASA zondo misija
Šis tyrimas įrodė, kad Žemės instrumentai gali tiksliai tyrinėti objektus už šimtų milijonų kilometrų. Ši informacija bus naudinga, nes į Europą jau keliauja NASA zondas Europa Clipper. Jis startavo 2024 metais ir pasieks Europą apie 2030 metus. Zondas atliks apie penkiasdešimt artimų praskridimų, vengdamas pavojingo Jupiterio radiacijos lauko.
Jo tikslas – patikrinti, ar Europoje yra visos gyvybei reikalingos sąlygos: vanduo, energijos šaltinis ir cheminiai elementai. Žemės radaras jau parodė, kur ieškoti.
