NASA pavedė L3Harris Technologies kurti naują LISA stiklinį teleskopą

NASA pavedė bendrovei L3Harris Technologies suprojektuoti, surinkti ir integruoti naują visiškai stiklinį teleskopą misijai LISA – Europos kosmoso agentūros ESA kuriamai kosminei gravitacinių bangų observatorijai.

Šis egzempliorius bus Engineering Test Unit – paskutinis pavyzdys prieš pradedant skrydžiui skirtos įrangos gamybą. Pasak NASA Goddard centro LISA teleskopų programos vadovės Ritva Keski-Kuha, kuriant naują teleskopą bus pritaikyta tai, kas išmokta per ankstesnio prototipo bandymus. Ji taip pat nurodė, kad tai bus paskutinis priešskrydinis vienetas ir pirmasis optinis teleskopas, kurį NASA perduos ESA.

LISA sudarys trys aparatai, kurie skris orbitoje paskui Žemę ir išsidėstys trikampiu, kurio kraštinės sieks po 2,5 mln. km. Kiekviename aparate bus po du teleskopus, vienu metu siunčiančius ir priimančius signalus iš kaimyninių aparatų infraraudonųjų spindulių lazerio pluoštais. Taip bus matuojami atstumų pokyčiai tarp aparatų, mažesni už helio atomo plotį.

NASA misijos mokslinis vadovas Ira Thorpe teigė, kad taip LISA galės stebėti žemo dažnio gravitacines bangas, kurių šiuo metu negali aptikti antžeminės observatorijos. Tarp misijos tikslų minimi itin masyvių juodųjų skylių susiliejimai už milijardų šviesmečių, taip pat glaudžios baltųjų nykštukių ir neutroninių žvaigždžių poros mūsų kosminėje kaimynystėje.

Teleskopai bus visiškai pagaminti iš Zerodur – gintaro spalvos stiklo keramikos, kuri plačiame temperatūrų diapazone beveik nekeičia formos. L3Harris prototipą NASA perdavė 2024 metų spalį, o Goddard specialistai jį ilgai tyrė užtemdytoje švariojoje patalpoje, vertindami, ar jis atitinka stabilumo reikalavimus. Šių metų birželį komanda taip pat perdavė teleskopo struktūrinį modelį – metalinę, o ne stiklinę versiją.

Kiekvieno aparato centre bus laisvai plūduriuojantis aukso ir platinos lydinio kubas. Palydovas iš esmės skris aplink jį, palaikydamas tokią aplinką, kad kubą erdvėje veiktų tik gravitacija. ESA misija LISA Pathfinder tokios sistemos veikimą pademonstravo dar 2016 metais.

Be teleskopų, NASA taip pat tiekia lazerinę sistemą, įrenginius elektriniam krūviui nuo bandomųjų masių pašalinti, kuriuos kuria University of Florida ir Fibertek, taip pat duomenų apdorojimo sprendimus atskiriems bangų šaltiniams aptikti.

LISA paleidimas numatytas 2030-ųjų viduryje.