NASA planai dėl Mėnulio bazės
NASA paskelbė apie pirmuosius žingsnius kuriant nuolatinę infrastruktūrą Mėnulyje, įskaitant naujus kontraktus dėl roverių ir krovininių lėktuvų kūrimo. Ši iniciatyva yra dalis programos, skirtos statyti Mėnulio bazę pietiniame poliuje.
Pirmosios misijos
NASA pirmą kartą įvardijo tris misijas, kurios bus vykdomos pagal šią programą. Pirmoji misija, Moon Base I, planuojama pradėti ne anksčiau kaip 2026 metų rudenį. Ji naudos Blue Origin sukurtą aparatą Blue Moon Mark 1, kuris pristatys mokslinę įrangą į Šekltono kalnagūbrį. Tarp krovinio bus prietaisai, skirti tyrinėti reaktyvinių variklių sąveiką su Mėnulio gruntu, bei lazerinis atšvaitas tikslesniam kosminių aparatų koordinačių nustatymui.
Moon Base II misija turėtų prasidėti vėliau šiais metais. Astrobotic kompanijos aparatas Griffin pristatys daugiau nei 500 kilogramų krovinio, įskaitant eksperimentinį roverį FLIP, kurį sukūrė Astrolab. Jo tikslas – išbandyti judėjimo technologijas sudėtingame Mėnulio reljefe.
Moon Base III misija, planuojama taip pat šiais metais, naudos Intuitive Machines sukurtą aparatą Nova-C Trinity, kuris pristatys tyrimų kompleksą Lunar Vertex. Ši misija siekia geriau suprasti Mėnulio paviršiaus evoliuciją ir medžiagų elgesį ekstremaliomis sąlygomis. Dalyvauja ir Europos kosmoso agentūra bei Korėjos astronomijos ir kosminių mokslų institutas.
Nauji kontraktai dėl roverių
NASA taip pat paskelbė apie naujus kontraktus dėl valdomų Mėnulio roverių kūrimo. Astrolab gavo 219 milijonų dolerių kontraktą, o Lunar Outpost – 220 milijonų. Astrolab kuria roverį CLV-1, kuris galės vežti astronautus ir krovinius, taip pat veikti nuotoliniu būdu. Lunar Outpost kuria lengvesnį roverį Pegasus, kuris galės veikti autonomiškai arba nuotoliniu būdu ir pasiekti iki 14 km/h greitį.
MoonFall projektas
NASA taip pat pristatė MoonFall projektą, kurio metu į Mėnulį bus išsiųsti keturi maži dronai, galintys atlikti trumpus skrydžius virš paviršiaus. Jų tikslas – tyrinėti potencialias nusileidimo vietas būsimoms Artemis misijoms. Šiuos dronus kuria NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija, o transporto aparatą – Firefly Aerospace. Misija planuojama 2028 metais.
