Naujas metodas planetų atmosferos tyrimams: 900 teleskopų rinkinys
Planetų atmosferos tyrimų iššūkiai
Astronomai siekia aptikti deguonį, ozoną ir vandens garus tolimų planetų atmosferoje. Tai sudėtinga užduotis, nes planetos, praeidamos pro savo žvaigždės diską, leidžia daliai žvaigždės šviesos prasiskverbti per jų atmosferą. Šios šviesos spektras gali atskleisti planetos atmosferos sudėtį.
Signalų sudėtingumas
Žemės tipo planetos, esančios prie Saulės tipo žvaigždžių, signalas yra labai silpnas – vos viena milijoninė dalis. Tai reiškia, kad signalas yra labai blyškus ir sunkiai pastebimas.
Tradiciniai metodai ir jų ribotumai
Paprastai astronomai bando kaupti duomenis, kad sumažintų triukšmą. Tai veikia su „karštaisiais Jupiteriais”, kurie aplink savo žvaigždes sukasi per kelias dienas. Tačiau Žemė savo orbitoje aplink Saulę praeina tik kartą per metus, todėl galimybių kaupti duomenis yra labai mažai.
Naujas metodas
Šanchajaus astronominės observatorijos mokslininkai kartu su kolegomis iš Kinijos ir Ispanijos siūlo naują metodą – Life 2.0. Tai 900 vieno metro teleskopų rinkinys, veikiantis kaip paskirstytas spiečius. Kiekvienas teleskopas turi savo spektrografą ir mažai triukšmingą detektorių, kurie stebi tranzitą ir kalibruojasi atskirai. Surinkti spektrai vėliau sujungiami.
Privalumai ir perspektyvos
Toks teleskopų rinkinys surinktų tiek pat šviesos, kiek ir 30 metrų veidrodis, tačiau jo statyti nereikėtų. Tai suteiktų galimybę efektyviai tirti tolimų planetų atmosferas ir galbūt atrasti naujas gyvenimo formas.
