Nauja tyrimo hipotezė
Naujame tyrime, paskelbtame „Journal of Geophysical Research: Planets“, pristatoma hipotezė, kad visas vandens ledas Merkurijaus poliariniuose krateriuose susiformavo per vieną Merkurijaus dieną, kuri trunka 176 Žemės dienas. Šis procesas prasidėjo po didelio kūno smūgio, kuris sukūrė 97 kilometrų skersmens Hokusaio kraterį.
Smūgio pasekmės
Skirtingai nuo ankstesnių tyrimų, kurie teigė, kad smūgį sukėlė greitai judantis kometa ar asteroidas, naujoji modelis siūlo, kad smūginis kūnas buvo lėtesnis ir masyvesnis. Po smūgio per mažiau nei valandą vandens garų debesis apgaubė visą planetą, sukurdama laikiną atmosferą.
Atmosferos savisauga
Ši laikina atmosfera turėjo savisaugos efektą. Merkurijaus egzistavusioje išretintoje egzosferoje saulės spinduliuotė paprastai sunaikina 96% vandens garų. Tačiau tankesnė po smūgio susidariusi atmosfera sumažino šiuos nuostolius iki 46%. Dėl to 22,4% išlaisvinto vandens pateko į poliarines spąstus, palyginti su 3,4% baziniame scenarijuje.
Ledas ir MESSENGER duomenys
NASA MESSENGER aparatas, kuris veikė Merkurijaus orbitoje 2011-2015 metais, aptiko nuolat šešėlyje esančiuose krateriuose ledo sankaupas, kurių storis siekia kelis metrus. Tačiau pagal naują modelį maksimalus ledo sluoksnio storis būtų tik 37 centimetrai. Šis neatitikimas paskatino mokslininkus daryti išvadą apie lėtesnį, bet masyvesnį smūginį kūną, kuris galėjo sukurti tankesnį nuolaužų debesį ir storesnį ledo sluoksnį.
Tolimesni tyrimai
Modelis turi tam tikrų apribojimų – jis apima tik vandenį, neatsižvelgiant į kitas lakias medžiagas. Be to, procesai, vykstantys ilgesniais nei vienos Merkurijaus dienos laiko tarpsniais, tokie kaip mikrometeoritų erozija ir kosminis vėtymas, kol kas nėra įtraukti į tyrimą. Hipotezę patikrinti padės BepiColombo – bendras Europos ir Japonijos projektas, kuris jau keliauja į Merkurijų ir galės tiksliau išmatuoti poliarinio ledo storį ir pasiskirstymą.
