Naujas vertinimas rodo švaresnį vandens ledą Marso šiaurės ašigalyje

Marso šiaurės ašigalio vandens ledas gali būti gerokai švaresnis, nei manyta anksčiau. Naujas vertinimas rodo, kad viršutiniame jo sluoksnyje dulkių yra apie 3 proc. masės, nors ankstesni modeliai rodė maždaug ketvirtadalį – apie 25 proc.

Du tyrėjai, paskelbę darbą žurnale npj Space Exploration, perskaičiavo ankstesnius vertinimus remdamiesi panašiais Žemėje atliktais ledo ir dulkių mišinių tyrimais. Jie sujungė modelius su kelių instrumentų duomenimis: spektrometrų OMEGA ir CRISM bei seniai nebeveikiančio nusileidimo modulio Phoenix kameros SSI stebėjimais. Taip pat buvo įtraukti žinomi vandens ledo ir Marso dulkių sudėties duomenys.

Vertinimas siejamas su tuo, kaip poliarinės kepurės šviesumas kinta keičiantis metų laikams. Pasak bendraautorio Aditya Khuller iš Vašingtono universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos, žiemą ašigalyje susidaro šerkšnas, kuriame dulkių yra daugiau. Vasarą jis išnyksta ir atidengia švaresnį bei senesnį ledą.

Tyrėjų aprašomas vaizdas primena sluoksniuotą sandarą: viršuje yra ledas, po juo – ploni dulkių sluoksniai, o dar giliau vėl ledas. Tokie sluoksniai laikomi Marso klimato istorijos įrašu.

Šaltinyje pažymima, kad Marso ašies posvyris kinta gerokai labiau nei Žemės. Žemėje jį stabilizuoja Mėnulis, todėl posvyris svyruoja tarp 22 ir 24,5 laipsnio maždaug per 41 tūkst. metų ciklą. Marsas tokio stabilizatoriaus neturi, todėl jo ašis kinta nuo 15 iki 35 laipsnių per laikotarpius nuo 100 tūkst. iki 1 mln. metų.

Didelio posvyrio laikotarpiais poliarinės kepurės susitraukia, dažnai visai išnyksta ir vėliau susiformuoja kitose vietose. Po ledu buvusios dulkės tuomet patenka į atmosferą, o vėliau kartu su ledu nusėda šiaurinėse platumose. Kuo tiksliau žinoma, kiek dulkių ir ledo yra kiekviename sluoksnyje, tuo patikimiau galima atkurti šiuos Marso klimato pokyčius.

Marso šiaurinė poliarinė kepurė taip pat laikoma galimu vandens šaltiniu būsimoms ekspedicijoms.