Nauji tyrimai rodo, kad Europos vandenynas gali būti sunkiau pasiekiamas nei manyta
Europos vandenynas: nauji atradimai
Europa, vienas iš įdomiausių Jupiterio palydovų, jau seniai domina mokslininkus dėl savo poledinio vandenyno. Šis vandenynas, esantis po storu ledo sluoksniu, gali būti potenciali gyvybės buveinė dėl šilumos ir cheminės veiklos, kurią sukelia potvynio šildymas šalia branduolio.
Ateities misijos į Europą
Artimiausiu metu į Europą keliaus du kosminiai aparatai: Europos kosmoso agentūros JUICE ir NASA Europa Clipper. Šie aparatai pasieks Jupiterį atitinkamai 2030 m. balandį ir 2031 m. liepą. Jei jie aptiks galimus gyvybės ženklus, bus planuojamos sudėtingesnės misijos, tokios kaip Europa Lander arba povandeninis aparatas DADU.
Nauji tyrimai keičia planus
Vis dėlto naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Astronomy, gali keisti šiuos planus. Mokslininkai iš Ratgerio universiteto atliko skaičiavimus, kaip vanduo kyla per ledo sluoksnį. Anksčiau manyta, kad vanduo kyla gana tvarkingai, tačiau nauji duomenys rodo, kad procesas yra daug sudėtingesnis ir sukelia turbulenciją.
Sudėtingas vandens judėjimas
Vanduo, judėdamas per ledo įtrūkimus, praranda šilumą ir formuoja kristalus, kurie užkemša kanalus. Siauri įtrūkimai užšąla per kelias valandas, o platesni, nors ir galėtų praleisti daugiau vandens, dėl turbulencijos taip pat nesugeba to padaryti efektyviai. Tai reiškia, kad jei polediniai rezervuarai egzistuoja, juose esantis vanduo greičiausiai nėra iš vandenyno, o susidaręs iš vietoje ištirpusio ledo.
Ateities tyrimų kryptys
Šie atradimai suteikia naujų įžvalgų, kur ir kaip ieškoti gyvybės ženklų Europoje. Misijos dabar gali tiksliau nustatyti tyrimų vietas ir interpretuoti gautus duomenis.
