Orbital Matter atvirame kosmose pirmą kartą atspausdino 50 cm standžią plastikinę siją
Vokietijos startuolis Orbital Matter pranešė pirmą kartą atvirame kosmose atspausdinęs 50 cm ilgio standžią plastikinę siją. Ją pagamino mažasis palydovas Replicator 2, kuriame įrengti keturi 3D spausdintuvai. Šis palydovas vasarą buvo paleistas kaip papildomas SpaceX misijos krovinys.
Iki šiol 3D spausdinimas mikrogravitacijoje nebuvo peržengęs hermetiškos Tarptautinės kosminės stoties ribų. Pirmieji tokie bandymai ten buvo atlikti dar 2014 metais.
Kiekvienas spausdintuvas išspaudžia dervos viją, kuri ultravioletinėje šviesoje iš karto sukietėja. Bendrovė šį procesą lygina su cementu ir vandeniu. Kaitinti medžiagos nereikia. Pasak bendrovės, išlydytas plastikas vakuume vėstų mėnesiais, nes be konvekcijos šiluma pasišalina tik spinduliavimu.
Šiuo metu didelės saulės baterijos ir teleskopų veidrodžiai į orbitą skraidinami sulankstyti ir išskleidžiami jau ten. Ateities aparatams, ypač orbitiniams duomenų centrams, gali reikėti didesnių panelių ir radiatorių, tačiau raketos gaubto plotis nesikeičia.
Bendrovės vadovas Jakub Stojek teigė, kad Replicator 2 tapo pirmu įrodymu, jog kosmose galima tiesiog sukonstruoti tokio dydžio struktūrą, kokios reikalauja misija.
Du spausdintuvai turėjo išskleisti lanksčią saulės bateriją, tačiau vienas jų sugedo dėl sistemos trikdžio. Vis dėlto antrojo spausdintuvo strypas masyvą išskleidė. Technologijų vadovas Robert Ignatysin aiškino, kad keturi spausdintuvai ir buvo sumontuoti būtent tokiam atvejui.
Komanda pasirinko mokytis jau orbitoje ir atnaujinti programinę įrangą veikimo metu, o ne metų metus viską tikrinti Žemėje.
NASA buvo skyrusi finansavimą bendrovės Redwire misijai OSAM-2, kurios biudžetas siekė 94 mln. dolerių. 2023 metais jos sijos buvo spausdinamos vakuuminėje kameroje, tačiau pati misija į kosmosą taip ir neišskrido.
Orbital Matter pradinio finansavimo etape pritraukė 3 mln. dolerių. Tarp bendrovės partnerių minimos ESA ir Thales Alenia.
Inžinierių teigimu, sijos ilgį riboja tik dervos atsargos, todėl jie realiu laiko iki 100 metrų ilgio sijas. Palyginimui, Starlink V2 saulės baterijos yra 20 metrų ilgio.
2028 metais didesnis spausdintuvas didesniame palydove turėtų išskleisti 5 kW galios bateriją, o iki 2030 metų bendrovė taikosi pasiekti daugiau kaip 100 kW vienam sparnui. Kol kas orbitoje pavyko pagaminti tik 50 cm ilgio elementą.

