Per pastaruosius 4,5 mlrd. metų žvaigždžių formavimasis Visatoje smuko sparčiau nei neutralaus vandenilio kiekis
Astronomai praneša, kad šiuolaikinėje Visatoje žvaigždės formuojasi vis rečiau, ir to negalima paaiškinti vien paprastu „kuro trūkumu“.
Tyrėjai išmatavo kosminį neutralų atominį vandenilį (HI) pagal 21 cm spinduliuotę ir palygino šiuos duomenis su žvaigždžių formavimosi tempais per pastaruosius 4,5 mlrd. metų. Jų išvada – prieš 4,5 mlrd. metų žvaigždės formavosi maždaug 2,5 karto greičiau nei dabar, o HI tankis buvo tik apie 1,4 karto didesnis.
Pasak tyrimo autorių, tai rodo, kad atominio vandenilio atsargos per šį laikotarpį sumažėjo palyginti nedaug, nors žvaigždžių formavimasis sulėtėjo gerokai labiau.
Darbas paremtas FAST radioteleskopo ir DESI apžvalgos duomenimis. Buvo išanalizuota apie 2,5 mln. galaktikų beveik trečdalyje dangaus.
Šaltinyje nurodoma, kad žvaigždžių formavimosi pikas buvo pasiektas per vadinamąjį kosminį vidurdienį maždaug prieš 10 mlrd. metų, o šis tyrimas apima vėlyvąją to mažėjimo fazę.
Tyrėjų vertinimu, dabartinis lėtėjimas greičiausiai susijęs su silpstančiu dujų srautu iš kosminio tinklo ir prastesniu HI virtimu į molekulinį vandenilį H2, kuris yra tiesioginis žvaigždžių formavimosi „kuras“.
Kai molekulinių dujų mažėja ir jos nebeatsinaujina, naujų žvaigždžių susidaro vis mažiau.
