Prie baltojo nykštuko HS 0209+0832 aptikta galima antrosios kartos planeta
Warwick universiteto komanda aprašė sistemą, kurioje dujų milžinė, panaši į Jupiterį, galėjo susiformuoti ne kartu su žvaigžde, o vėliau – iš naujo medžiagos disko, atsiradusio žvaigždei žūvant.
Jei toks aiškinimas pasitvirtins, tai būtų pirmoji žinoma vadinamoji antrosios kartos planeta.
Kalbama apie baltąjį nykštuką HS 0209+0832 Banginio žvaigždyne, esantį maždaug už 270 šviesmečių. Tyrėjų dėmesį patraukė jo atmosferos sudėtis: joje aptikta cinko, vario, aliuminio, silicio, titano ir niobio.
Mokslininkai iš naujo išnagrinėjo 25 metų senumo Hubble archyvinius duomenis, FUSE ultravioletinio teleskopo stebėjimus ir TESS palydovo informaciją. Pagal šį aiškinimą, numanoma planeta baltąjį nykštuką apskrieja per 4,4 dienos, o šis pamažu pasisavina jos medžiagą.
Svarbiausiu užuominos elementu laikomas niobis. Už geležį sunkesni elementai neatsiranda įprasto žvaigždės branduolio termobranduolinio degimo metu. Jie formuojasi per vadinamąjį s-procesą, kai lengvesni branduoliai po vieną prisijungia neutronus ir sunkėja. Tokios sąlygos trumpam susidaro tik mirštančių žvaigždžių viduje, todėl, kaip aiškina vienas darbo bendraautorių Nicholas Stone, niobis gali būti žvaigždės agonijos požymis.
Tyrėjai taip pat pažymi, kad ir Saulė kada nors taps baltuoju nykštuku, todėl teoriškai aplink ją taip pat galėtų susiformuoti antrosios kartos planeta. Tačiau iki to laiko Žemę, kaip manoma, išsiplėtusi žvaigždė greičiausiai bus prarijusi arba sudeginusi.
