Prie raudonosios nykštukės GJ 3090 aptikta retrogradine orbita skriejanti planeta
Astronomai prie raudonosios nykštukės GJ 3090 aptiko neįprastą egzoplanetą GJ 3090 b, kuri aplink žvaigždę skrieja kryptimi, priešinga jos sukimuisi. Tyrimo autoriai nurodo, kad tai pirmoji retrogradinė egzoplaneta prie raudonosios nykštukės, aptikta naudojant spektrografą NIRPS.
Planetos orbitos posvyrio neįprastumą rodo kampas Psi tarp orbitos plokštumos ir žvaigždės pusiaujo. Saulės sistemoje šis kampas yra nedidelis – nuo 3 iki 7 laipsnių, o Žemės atveju jis kiek didesnis nei 7 laipsniai. Tuo metu GJ 3090 b atveju Psi siekia apie 136 laipsnius.
Pati planeta priskiriama subneptūnų klasei. Jos spindulys yra 2,2 karto didesnis už Žemės, o masė – 4,5 karto didesnė. Šis egzoplanetų tipas laikomas labiausiai paplitusiu Galaktikoje.
Pirmiausia planetą užfiksavo kosminis teleskopas TESS, aptikęs nedidelius žvaigždės ryškio sumažėjimus. Vėliau Šveicarijos spektrografas NIRPS, veikiantis La Siljos observatorijoje, patvirtino planetos egzistavimą, išmatavo jos masę, aptiko sistemoje dar du pasaulius ir nustatė orbitos geometriją. Šaltinyje pabrėžiama, kad tokiai nedidelei planetai tai pavyko dėl didelio prietaiso tikslumo infraraudonųjų spindulių ruože.
Anot tyrėjų, šios sistemos ypatybę sunku paaiškinti įprastais scenarijais. Daugiau nei 70 laipsnių pasvirusias orbitas turinčios planetos iki šiol buvo žinomos tik dar penkiose daugiaplanetėse sistemose, tačiau GJ 3090 sistemoje nėra masyvaus kaimyno – nei žvaigždės, nei planetos, – kuris galėtų taip stipriai pakeisti orbitą.
Dėl to autoriai svarsto, kad žvaigždė kadaise galėjo prisijungti antrą diską, kuris buvo pasviręs ir sukosi priešinga kryptimi. Tokiu atveju planetos galėjo susiformuoti būtent jame. Tyrėjų teigimu, kampas Psi padeda geriau suprasti, kaip formuojasi ir vystosi planetų sistemos.
