Scientific Reports tyrimas siūlo nežemiškų signalų paieškoje remtis jonvabalių komunikacijos principu
Naujame Scientific Reports paskelbtame tyrime siūloma kitaip ieškoti galimų nežemiškų signalų – ne bandyti iš karto suprasti jų prasmę, o pirmiausia nustatyti, ar jie aiškiai išsiskiria iš natūralaus astronominio fono.
Tyrimo autoriai remiasi tuo, kad žmonės nėra vienintelės būtybės, perduodančios informaciją. Kaip pavyzdį jie pateikia jonvabalius, kurie poravimosi metu bendrauja blyksnių sekomis. Šios sekos skiriasi ritmu, trukme, spalva ir dažniu, o pats signalas turi būti ir pastebimas, ir taupus energijos požiūriu.
Šį principą tyrėjai pritaikė kosminių signalų paieškai. Natūralaus fono pavyzdžiu jie pasirinko pulsarus – greitai besisukančias neutronines žvaigždes su stipriu magnetiniu lauku, kurių spinduliuotė Žemę pasiekia reguliariais impulsais.
Tyrėjai naudojo 3724 pulsarų duomenis iš Australijos ATNF bazės ir juos pavertė dvejetaine seka: jei signalas buvo ryškesnis už nustatytą slenkstį, jam priskirta reikšmė „1“, jei silpnesnis – „0“.
Pagrindiniame bandyme analizuoti 158 pulsarai, esantys maždaug 16 tūkst. šviesmečių atstumu, 1400 MHz dažnyje, netoli vandenilio linijos. Modelis ieškojo pasikartojančio signalo, kuris būtų kuo mažiau panašus į pulsarų impulsus ir kartu reikalautų kuo mažiau energijos.
Buvo vertinami du pagrindiniai parametrai: laikotarpis tarp impulsų ir laiko dalis, kai siųstuvas yra įjungtas. Pagal šiuos kriterijus gauti du sprendiniai – vienas maksimaliai išsiskiriantis, neatsižvelgiant į energijos sąnaudas, kitas – kaip kompromisas tarp pastebimumo ir taupumo.
Tyrimo išvada – galimas dirbtinis signalas nebūtinai turi būti sudėtingas, kad būtų aptiktas. Pakanka, kad jis būtų struktūriškai nepanašus į natūralius signalus.
