Semaglutidas gali lėtinti biologinį senėjimą: nauji tyrimai
Semaglutidas ir biologinio senėjimo lėtėjimas
GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip semaglutidas, jau seniai žinomi kaip veiksmingi gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą. Dabar Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai pateikė pirmuosius atsitiktinės atrankos placebo kontroliuojamus įrodymus, kad šis vaistas gali lėtinti biologinį senėjimą. Tai buvo įvertinta naudojant epigenetinius senėjimo laikrodžius.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Tyrėjų komanda analizavo DNR metilinimo duomenis iš 32 savaičių trukmės dvigubai aklo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 108 suaugusieji su ŽIV susijusiu lipohipertrofija. Dalyviai gavo savaitines semaglutido injekcijas arba placebo. Mokslininkai naudojo kelis epigenetinius laikrodžius – molekulinius biomarkerius, kurie apskaičiuoja biologinį senėjimą pagal cheminius DNR pokyčius – kad įvertintų senėjimo greičio pokyčius.
Rezultatai, paskelbti „Nature Communications”, parodė, kad semaglutidas reikšmingai lėtino kelis nepriklausomus biologinio senėjimo rodiklius. DunedinPACE laikrodis parodė, kad senėjimo tempas sulėtėjo apie 9%. Taip pat buvo pastebėti reikšmingi patobulinimai naudojant PCGrimAge laikrodį, kuris siejamas su mirtingumu ir su amžiumi susijusių ligų rizika.
Papildomi tyrimai ir mechanizmai
Atskiras 24 savaičių bandomasis tyrimas su ŽIV ir riebiųjų kepenų liga sergančiais žmonėmis parodė, kad apie 42% dalyvių po semaglutido gydymo patyrė DunedinPACE sumažėjimą, nors šis tyrimas neturėjo placebo kontrolės ir turėtų būti vertinamas atsargiai.
Mokslininkai mano, kad keli mechanizmai gali prisidėti prie šių pokyčių. Semaglutidas mažina lėtinį uždegimą, sumažina kenksmingus visceralinius riebalus ir gerina medžiagų apykaitos sveikatą – visi šie procesai siejami su pagreitintu senėjimu. Šie pokyčiai gali paveikti molekulinius kelius, susijusius su senėjimu įvairiose organų sistemose.
Tyrimo ribotumai ir ateities perspektyvos
Tyrimas taip pat turi svarbių apribojimų. Tai buvo post hoc tyrimas, o ne iš pradžių skirtas senėjimo tyrimams. Visi dalyviai turėjo ŽIV susijusį lipohipertrofiją, būklę, susijusią su pagreitėjusiu biologiniu senėjimu, todėl šių išvadų negalima apibendrinti sveikiems asmenims. Svarbiausia, kad epigenetinių laikrodžių patobulinimai neįrodo, jog semaglutidas prailgina gyvenimo ar sveikatos trukmę. Šie klausimai reikalauja daug ilgesnių klinikinių tyrimų.
Šis tyrimas yra svarbus, nes dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje jau vartoja GLP-1 vaistus. Jei būsimi tyrimai patvirtins šias išvadas platesnėse populiacijose, semaglutidas galėtų tapti vienu iš pirmųjų plačiai naudojamų vaistų, galinčių paveikti žmogaus senėjimo molekulinius biomarkerius, išplečiant jo poveikį toli už svorio mažinimo ribų.
