Stanford tyrime pelių žievės audinį daugiausia pakeitė žmogaus kilmės smegenų organoidai

Stanford mokslininkai genetiškai pakeitė peles taip, kad didžioji jų galvos smegenų žievės ir hipokampo dalis nesusiformuotų. Suaugusiuose gyvūnuose liko tik apie 2 proc. įprasto atitinkamo žievės audinio kiekio.

Netrukus po gimimo į šią vietą buvo implantuoti maži žmogaus žievės organoidai – į smegenis panašios struktūros, išaugintos iš žmogaus kamieninių ląstelių. Po trijų mėnesių daugiau kaip 90 proc. žievės audinio tūrio sudarė žmogaus kilmės audinys.

Tyrėjai nurodė, kad žmogaus neuronai integravosi į pelės nervų sistemą, išvystė organizuotą elektrinį aktyvumą ir suformavo tolimas jungtis. Dalis jų tęsėsi net iki nugaros smegenų.

Pelių judėjimas iš esmės išliko normalus, tačiau mokslininkai nustatė konkrečių koordinacijos ir spontaniško elgesio skirtumų.

Persodintame žmogaus audinyje taip pat aptikta ląstelių, panašių į von Economo neuronus. Tai labai reti dideli neuronai, siejami su smegenų sritimis, susijusiomis su socialiniu suvokimu ir sprendimų priėmimu. Pasak tyrėjų, anksčiau jų nebuvo pavykę išauginti laboratorinėse smegenų kultūrose.

Tyrime parodyta ir galima tokio modelio medicininė reikšmė. Kai gyvūnai kelias valandas patyrė sumažėjusį deguonies kiekį, žmogaus žievės audinys buvo smarkiai pažeistas, o panašus pelių audinys daugiausia liko apsaugotas. Tai gali padėti tirti, kodėl besivystančios žmogaus smegenys yra ypač jautrios deguonies trūkumui.

Tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra pelės su žmogaus intelektu ar žmogaus smegenimis. Persodintas audinys liko vystymosi požiūriu nesubrendęs, o eksperimentas nepateikė įrodymų apie žmogui būdingą pažinimą ar sąmonę.