Tolimiausias žinomas greitasis radijo pliūpsnis atkeliavo iš jaunos Visatos
Sidnėjaus universiteto komanda aptiko iki šiol tolimiausią žinomą greitąjį radijo pliūpsnį – FRB 20240304B. Jo radijo bangos iki Žemės keliavo daugiau kaip 10 mlrd. metų ir buvo išspinduliuotos tuo metu, kai Visatai buvo apie 3 mlrd. metų.
Greitieji radijo pliūpsniai trunka vos tūkstantąją sekundės dalį, tačiau per tokį trumpą laiką išlaisvina milžinišką energiją. Tiksli jų kilmė astronomams vis dar nėra aiški, todėl ypač svarbu ne tik užfiksuoti patį signalą, bet ir nustatyti galaktiką, iš kurios jis atkeliavo.
FRB 20240304B atveju signalą užfiksavo Pietų Afrikos radijo teleskopas MeerKAT, dirbantis pagal projektą MeerTRAP. Tuo metu motininę galaktiką padėjo rasti ir atstumą iki jos nustatyti kosminis teleskopas James Webb, nes didžiausios antžeminės observatorijos jos neįžvelgė.
Nustatyta, kad ši galaktika yra maža, skurdi sunkiaisiais elementais ir išgyvena intensyvų žvaigždžių formavimosi laikotarpį. Tokia aplinka laikoma palankia magnetarams – neutroninėms žvaigždėms su itin stipriais magnetiniais laukais, kurios gimsta sprogstant masyvioms žvaigždėms.
Tyrėjų teigimu, šis atradimas sustiprina hipotezę, kad bent dalį greitųjų radijo pliūpsnių sukelia jauni magnetarai. Tuo pačiu pažymima, kad senų neutroninių žvaigždžių susiliejimo scenarijus su tokia aplinka dera prasčiau.
Atradimas svarbus ir dėl kitos priežasties. Keliaudamas per didžiąją kosminės istorijos dalį, signalas leido tirti dujas tarp galaktikų – medžiagą, kurią tiesiogiai stebėti labai sunku. Autorių vertinimu, pakankamai galingus tokius pliūpsnius teoriškai būtų galima aptikti net iš dar ankstyvesnės Visatos.
