Tyrimas: Didžiąją nesutaptį galėjo suformuoti mantijos judesiai
Kai kuriose Žemės geologinio metraščio vietose trūksta daugiau nei milijardo metų. Skirtinguose pasaulio regionuose tarp senesnių ir jaunesnių uolienų sluoksnių matomos spragos apima nuo maždaug 200 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. metų. Geologai šį reiškinį vadina Didžiąja nesutaptimi.
Naujame žurnale Nature paskelbtame straipsnyje Santošas Dhungana ir Nicholasas Flamentas šio reiškinio priežasties ieško giliai Žemės mantijoje.
Vienas ryškiausių pavyzdžių matomas Didžiajame kanjone, Blacktail kanjone prie Kolorado upės. Ten 550 mln. metų senumo Tapeats smiltainis guli tiesiai ant 1,7 mlrd. metų senumo Vishnu skalūnų. Tarp šių sluoksnių trūksta 1,15 mlrd. metų.
Panašių spragų aptinkama ir Europoje, Australijoje, Afrikoje bei Azijoje. Daugelyje vietų kambro nuogulos guli tiesiai ant daugiau kaip 1 mlrd. metų senumo kristalinių uolienų, pavyzdžiui, granito.
Tyrėjų kompiuteriniai modeliai rodo, kad neoproterozojuje, maždaug nuo 1 mlrd. iki 540 mln. metų prieš dabartį, lėta karštų uolienų cirkuliacija mantijoje palaipsniui kėlė tris senovinius žemyninius blokus – Laurentiją, Baltiką ir Šiaurės Kiniją. Tai atitinka dabartinę Šiaurės Ameriką, šiaurinę Europos dalį ir Šiaurės Kiniją.
Pakilusi sausuma ilgą laiką buvo veikiama lietaus ir vėjo, todėl erozija ardė daug anksčiau susiformavusias uolienas. Vėliau, jau fanerozojuje, tie patys regionai ėmė grimzti. Jūra vėl užliejo sausumą, o naujos nuogulos nusėdo ant nugludinto paviršiaus. Taip išliko ryški riba tarp labai senų ir jaunesnių uolienų, matoma iki šiol.
Pasak straipsnio autorių, modeliuose matomi pakilimo ir grimzdimo laikotarpiai sutampa su geologiniais duomenimis iš Šiaurės Amerikos, šiaurinės Europos ir Šiaurės Kinijos. Panašių spragų taip pat yra Australijoje ir Afrikoje. Jei mantijos scenarijus paaiškintų ir jas, tai galėtų tapti bendru šio reiškinio paaiškinimu.

