Tyrimas paaiškino ryškesnius Centaurus A juostos kraštus
Supermasyvios juodosios skylės gali išmesti beveik šviesos greičiu judančios įsuktos plazmos juostas. Artimiausios mums radiogalaktikos Centaurus A atveju šios juostos vaizduose seniai matyti ryškesnės pakraščiuose nei centre.
Naujas tyrimas sumodeliavo medžiagos akreciją ir juostos susidarymą prie Centaurus A, atsižvelgdamas į bendrąjį reliatyvumą ir šios juodosios skylės savybes. Modelis atkūrė stebimą vaizdą ir parodė, kad juostos kraštai iš tiesų turėtų švytėti stipriau.
Pagrindinis paaiškinimas susijęs su tuo, kaip greitinamos dalelės. Juostoje esantys elektronai turi anizotropinį „pitch angle“ pasiskirstymą magnetinio lauko atžvilgiu. Sinchrotroninės spinduliuotės intensyvumas smarkiai priklauso ir nuo šio kampo, ir nuo to, kokiu rakursu matomas magnetinis laukas.
Dėl to juostos pakraščiai, kur geometrija ir magnetinio lauko kryptis susiklosto palankiau, atrodo ryškesni. Toks pats vaizdo pobūdis stebimas ir M87 bei 3C 84 juostose.

