Tyrimas rodo, kad galimas Veneros palydovas ilgainiui būtų nukritęs į planetą

Naujas tyrimas rodo, kad Venera galėjo turėti senovinį palydovą, tačiau toks kūnas, jei jis iš tiesų egzistavo, ilgainiui būtų buvęs pasmerktas žūti.

Pasak darbo autorių, dėl itin lėto retrogradinio Veneros sukimosi ir stiprių Saulės sukeltų potvynių jėgų bet kuris jos palydovas laikui bėgant turėjo spirale artėti prie planetos ir galiausiai į ją nukristi.

Tyrėjų grupei vadovavo Stephenas R. Kane’as iš Kalifornijos universiteto Riversaide. Jie modeliavo Veneros ir hipotetinio palydovo sistemos raidą, o modelį palygino su Žemės ir Mėnulio pora.

Tyrime buvo keičiama numanomo palydovo masė nuo 0,5 iki 10 Mėnulio masių, taip pat pradinio Veneros sukimosi parametrai. Beveik visi nagrinėti scenarijai baigėsi palydovo kritimu į planetą, o kuo jis buvo masyvesnis, tuo greičiau tai įvykdavo.

Darbas paskelbtas žurnale The Astrophysical Journal. Tyrimas neįrodo, kad Venera iš tikrųjų kada nors turėjo palydovą, tačiau rodo, kad toks palydovas nebūtų išlikęs ilgai.

Galimų tokio įvykio pėdsakų aptikti būtų labai sunku. Veneros paviršiuje matyti nedaug kraterių, be to, manoma, kad prieš šimtus milijonų metų jį beveik visiškai perlydė vulkanizmas.