Tyrimas: Saulės žybsnių juostų smulkioji struktūra atskleidžia energijos virsmą vainike
Saulės žybsniai yra vieni galingiausių sprogstamųjų reiškinių Saulės sistemoje. Jų pradžią Saulės vainike stebėti sudėtinga, tačiau chromosferoje matomos vadinamosios žybsnių juostos leidžia spręsti, kas vyksta aukščiau.
Astrophysical Journal paskelbtame tyrime parodyta, kad šių juostų smulkioji struktūra atspindi, kaip magnetinės rekonfigūracijos metu skyla srovės sluoksnis. Tyrimui vadovavo Marcel Corchado Albelo iš NSF.
Mokslininkų komanda sukūrė metodą, skirtą kiekybiškai įvertinti smulkias žybsnių juostų detales, jį patikrino su sintetiniais duomenimis ir pritaikė 2015 metų birželio 22 dieną užfiksuotam M6.5 klasės Saulės žybsniui. Šį reiškinį stebėjo NASA palydovas IRIS.
Tyrimo rezultatai rodo, kad energija nusėda ne tolygiu frontu, o fragmentų ir trumpų sustiprėjimų seka. Nelygūs juostų kontūrai siejami su daugiasluoksne energijos virsmo zona Saulės vainike.
Pasak tyrėjų, tokios juostos gali tapti svarbiu paslėptų procesų diagnostikos įrankiu. Tai svarbu vertinant galimą Saulės žybsnių poveikį – nuo radijo ryšio trikdžių iki navigacijos ir elektros tinklų sutrikimų.
