Xenon Lab teigia: Kinijai pažangių mikroschemų gamyboje Europą vytis gali tekti dar 15 metų
YouTube kūrėjas „Xenon Lab“ teigia, kad viena sudėtingiausių pasaulio technologijų gali turėti didelę reikšmę pasaulinėse dirbtinio intelekto lenktynėse. Pasak jo, Kinija susidūrė su rimtu technologiniu barjeru, o Europą pažangių mikroschemų gamyboje jai gali tekti vytis dar apie 15 metų.
Kaip pasakojama vaizdo įraše, tokį vertinimą pateikė Frankas Rohmundas, Vokietijos bendrovės CASE puslaidininkių padalinio vadovas. Anot kūrėjo, pagrindinė problema yra UV litografija – technologija, leidžianti kurti itin mažus tranzistorius galingiems AI procesoriams. Jis taip pat sako, kad tokią įrangą šiuo metu gamina tik Nyderlandų ASML, naudodama CASE optiką.
„Xenon Lab“ teigimu, Kinija kuria savus analogus, tačiau kol kas daugiausia dėmesio skiria senesnėms DUV technologijoms. Vaizdo įraše taip pat teigiama, kad dėl eksporto ribojimų Pekinas negali gauti pažangiausių Europos įrenginių.
Kūrėjas kartu pabrėžia ir neapibrėžtumą: ekspertai, anot jo, pripažįsta, kad tikrąją Kinijos pažangą įvertinti sunku, o ribojimai gali net paspartinti jos pačios technologijų kūrimą. Vaizdo įrašo pabaigoje jis kelia klausimą, ar Kinija iš tiesų atsilieka 15 metų, ar dar gali nustebinti technologiniu proveržiu.
