Encelado ledo fontanų dalelės gali palengvinti gyvybės pėdsakų paiešką
Enceladas – mažas ledinis Saturno palydovas, po kurio pluta slypi vandenynas, o pietų ašigalyje veržiasi geizeriai. Zondas Cassini anksčiau šiuose išmetimuose buvo aptikęs druskų ir organinių medžiagų, o tai rodė gyvybei tinkamas sąlygas.
Nauji Science Advances paskelbti Berlyno laisvojo universiteto komandos darbai rodo, kad biosignatūrų čia gali būti ieškoti lengviau, nei manyta anksčiau.
Modeliavimas parodė, kad vandenyno lašai, kildami plyšiais, užšąla lėčiau ir taip atskiria druskas bei organines medžiagas. Išmetimo metu ledo dalelės skyla į smulkesnius grūdelius, kuriuose šių medžiagų koncentracija būna didesnė, todėl prietaisams, skrendantiems per šleifą, jas gali būti lengviau aptikti.
Eksperimentuose metanogeninės bakterijos išgyveno ir gamino metaną sąlygomis, artimomis Encelado aplinkai.
Šios išvados svarbios rengiamoms misijoms. NASA svarsto Orbilander misijos koncepciją: ji numato apie 1,5 metų darbą orbitoje renkant mėginius iš šleifų, o vėliau – maždaug 2 metų darbą paviršiuje. ESA taip pat vysto L4 Enceladus misiją, kurios paleidimas svarstomas 2040-ųjų pradžioje. Be to, Breakthrough rengia nebrangų privatų praskridimą.
