Galaktika NGC 6822, padėjusi įrodyti, kad Visata didesnė už Paukščių Taką
Nykštukinė galaktika su aktyviu žvaigždėdara
Nuotraukoje matoma galaktika NGC 6822, dar vadinama Barnardo galaktika. Ji nutolusi nuo mūsų maždaug 1,6 milijono šviesmečių. Tai nedidelė netaisyklingos formos galaktika, kurioje vis dar vyksta aktyvi žvaigždėdara.
Istorinis Edwin Hubble atradimas
NGC 6822 suvaidino reikšmingą vaidmenį astronomijos istorijoje. 1925 metais amerikiečių astronomas Edwin Hubble šioje galaktikoje aptiko 15 kintamųjų žvaigždžių, iš kurių 11 buvo cefeidės. Cefeidės yra žvaigždės, kurių ryškumas kinta pastoviu periodu, todėl jos naudojamos kaip kosminiai matuokliai atstumams nustatyti.
Remdamasis šių žvaigždžių periodiniais ryškumo pokyčiais, Hubble pirmą kartą sugebėjo apskaičiuoti atstumą iki galaktikos, esančios už Magelano Debesų ribų. Jo gautas rezultatas buvo apie 698 tūkstančiai šviesmečių. Tai buvo kur kas daugiau nei tuometinės visos Visatos dydžio vertinamosios ribos.
Šis atradimas tapo vienu iš svarbiausių įrodymų, kad tokie ūkai iš tikrųjų yra atskiros galaktikos, esančios toli už Paukščių Tako ribų. Tai padėjo pagrindus moderniam supratimui apie Visatos mastelį.
Žvaigždžių gimimo vietos
Šiandien NGC 6822 galaktikoje žinoma daugiau nei 150 jonizuoto vandenilio sričių, susijusių su naujų žvaigždžių gimimu. Didžioji dalis jos žvaigždžių susiformavo per pastaruosius 3-5 milijardus metų, tad kosminiais mastais tai gana jauna ir aktyvi žvaigždėdara.
Kaip gimė šis vaizdas
Norėdamas sukurti šį kadą, astrofotografas Stefano Pesci kaupė šviesą daugiau nei 27 valandas. Vaizdas daugiausia fiksuotas per siaurajuosius filtrus, praleidžiančius tam tikras šviesos bangas – vadinamuosius H-alfa ir OIII filtrus. Toks metodas leidžia išryškinti įvairias kosminio dujų ir plazmos struktūras, kurios įprastose nuotraukose liktų nepastebimos.
