1973: Explorer 49 – Mėnulio radijo astronomijos misija
1973 metais NASA iškėlė į Mėnulio orbitą radijo astronomijos observatoriją Explorer 49 (RAE-B). Šis 328 kilogramų sveriantis aparatas buvo skirtas stebėti radijo bangas nuo 25 kHz iki 13,1 MHz, kurių negalima aptikti Žemėje dėl jonosferos. Mėnulis veikė kaip natūralus ekranas nuo žemės radijo trukdžių, todėl Explorer 49 galėjo tyrinėti Saulės, Jupiterio, Paukščių Tako ir užgalaktinio fono radijo spinduliuotę. Aparatas buvo aprūpintas keturiomis X formos antenomis, kurių ilgis siekė 230 metrų, todėl jis buvo vienas didžiausių to meto aparatų ir didžiausias žmogaus sukurtas objektas Mėnulio orbitoje. Explorer 49 buvo paskutinė Amerikos misija į Mėnulį iki 1994 metų Clementine misijos.
2003: Marsaeigis Spirit – Mars Exploration Rover programos pradžia
2003 metais iš Kanaveralo kyšulio buvo paleistas marsaeigis Spirit (MER-A), pirmasis iš dviejų Mars Exploration Rover programos roverių. Jis nusileido Gusevo krateryje 2004 metų sausį. Nors buvo planuota, kad jis veiks tik 90 dienų, Spirit veikė daugiau nei šešerius metus ir įveikė 7,73 kilometro, gerokai viršydamas planuotus 600 metrų. Marsaeigis aptiko senovinės vandens veiklos pėdsakų: siera praturtintų dirvožemių, pakeistų mineralų ir beveik gryno silicio dioksido telkinių, kurie rodo buvusius karštus šaltinius ir fumaroles.
2018: Opportunity misijos pabaiga
2018 metų birželio 10 dieną Marsaeigis Opportunity (MER-B) išsiuntė paskutinį signalą. Planetinė dulkių audra užtemdė Saulę ir nutraukė saulės baterijų energijos tiekimą, kai roveris veikė jau 5111 marso dienų. Per daugiau nei keturiolika metų Opportunity įveikė 45,16 kilometro ir tapo rekordininku pagal nuvažiuotą atstumą kitame dangaus kūne. Netoli Endeavour kraterio jis aptiko gipso gyslas ir molio mineralus, susiformavusius neutralios rūgštingumo vandens aplinkoje. NASA bandė atkurti ryšį su roveriu, tačiau po daugiau nei tūkstančio nesėkmingų bandymų misija buvo oficialiai užbaigta 2019 metų vasarį.
