Rugsėjo 23-ioji kosmoso istorijoje pažymėta Neptūno atradimu, X-15 skrydžiu ir Mars Climate Orbiter žūtimi

Rugsėjo 23-ioji kosmoso istorijoje siejama su trimis skirtingų laikotarpių įvykiais – Neptūno atradimu, X-15 programos skrydžiu ir NASA zondo Mars Climate Orbiter praradimu.

Neptūnas aptiktas pagal išankstinius skaičiavimus

1846 metų rugsėjo 23 dieną Berlyno observatorijoje Johannas Galle kartu su studentu Heinrichu d’Arrestu per vieną naktį aptiko iki tol nežinomą planetą. Ji buvo rasta mažesniu nei vieno laipsnio atstumu nuo taško, kurį iš Urano orbitos nuokrypių buvo apskaičiavęs prancūzų matematikas Urbainas Le Verrier.

Neptūnas tapo pirmąja planeta, kurios egzistavimas pirmiausia buvo išvestas skaičiavimais pagal Niutono dėsnius, o tik po to patvirtintas teleskopu. Pats Le Verrier į teleskopą nežiūrėjo – jis laišku nusiuntė koordinates ir paprašė ieškoti būtent toje dangaus srityje.

Šaltinyje taip pat primenama, kad Galileo Galilei Neptūną buvo matęs dar 1612 metais, tačiau palaikė jį paprasta žvaigžde.

Forrestas Petersenas pirmą kartą skrido X-15

1960 metų rugsėjo 23 dieną karinių jūrų pajėgų lakūnas Forrestas Petersenas atliko pirmąjį savo skrydį raketiniu lėktuvu X-15. Tai buvo 22-asis bendros NASA, JAV oro pajėgų ir JAV karinių jūrų pajėgų bandymų programos skrydis.

Per 1959-1968 metus X-15 programa apėmė 199 skrydžius. Šis orlaivis pasiekė 6,7 Macho greitį ir 108 kilometrų aukštį, o aštuoni jo pilotai, peržengę sutartinę kosmoso ribą, oficialiai tapo astronautais.

Šaltinyje nurodoma, kad X-15 surinkti duomenys apie skrydį hipergarsiniu greičiu ir grįžimą į tankius atmosferos sluoksnius vėliau buvo panaudoti projektuojant Space Shuttle. Tarp X-15 pilotų buvo ir Neilas Armstrongas.

Mars Climate Orbiter prarastas dėl vienetų neatitikimo

1999 metų rugsėjo 23 dieną NASA aparatas Mars Climate Orbiter žuvo mėgindamas įeiti į Marso orbitą, nes į planetos atmosferą pateko per žemai. Zondas turėjo tirti Marso klimatą ir atmosferą.

Priežastimi tapo skirtingų matavimo vienetų naudojimas: kompanija Lockheed Martin variklių traukos duomenis pateikė svarais-jėga, o JPL navigacijos programinė įranga tikėjosi niutonų. Dėl šio neatitikimo trajektorija buvo apskaičiuota klaidingai.

Aparatas praskriejo maždaug 57 kilometrų aukštyje vietoje planuotų daugiau kaip 200 kilometrų. Jo kūrimas kainavo apie 125 mln. JAV dolerių.