Tolimų žvaigždžių dulkių sudėtis atskleidžia planetų užuomazgų susidūrimų pobūdį

Astronomai pagal dulkių sudėtį aplink tolimas žvaigždes vertina, kokie smarkūs buvo planetų užuomazgų susidūrimai kitose sistemose. Tiesiogiai tokių mažų kūnų stebėti neįmanoma, todėl tyrėjai remiasi dulkių infraraudonųjų spindulių spektrais.

Tyrime nagrinėti 21 diskas – 5 pagal Spitzer archyvo duomenis ir 16 pagal Webb stebėjimus. Pasak tyrėjų, tokia imtis pirmą kartą leido rimčiau analizuoti šiuos objektus.

Maždaug trečdalyje diskų aptikta daug silicio dioksido. Tai rodo didelės energijos susidūrimus, kai susiduria Marso dydžio kūnai ir nemaža medžiagos dalis išgaruoja. Likusiuose dviejuose trečdaliuose silicio dioksido mažiau, todėl manoma, kad ten vyko kuklesni susidūrimai, panašesni į slystančius Mėnulio dydžio kūnų smūgius.

Tyrėjai taip pat pastebėjo ryšį su sistemų amžiumi. Daug silicio dioksido turintys diskai aptikti tik prie jaunesnių nei 300 mln. metų žvaigždžių. Tuo metu silicio dioksido stokojantys diskai randami prie labai įvairaus amžiaus žvaigždžių ir dažniau stipriau mirga infraraudonųjų spindulių ruože.

Autoriai mano, kad tai gali būti susiję su šviežiomis nuolaužomis, kurios greitai keičia orbitas ir vėl susiduria. Vis dėlto šią amžiaus ribą dar reikės patvirtinti, nes imtyje buvo tik trys senesnės sistemos.

Pagal dabartinius vertinimus, Žemė ir Mėnulis susiformavo maždaug per 100 mln. metų po Saulės atsiradimo, o Mėnulis tikriausiai gimė po Marso dydžio kūno Theia smūgio. Tyrėjų teigimu, daug silicio dioksido turinčių diskų amžius su tokiu scenarijumi dera.